Jisai taip priverstas atsilošti į ją su šypsena,-Gyvenimas man per daug mielas kad atsisakyčiau. Tad paleisk mieloji mano plaukus net kitaip nukentėsi labiau nei šaltas metalas paino tavo kūną,-jis paiima jos pirštus ir ramiai patraukia iš savo plaukų. Tada pasisuka kūnų į ją.

Ir vėl ta jo šypsena, kuri vedė deivę iš proto. Tarsi jis su tokia šypsena visą dieną colgate reklamuotų, o savo marškinius, kurie išteplioti krauju, tuoj ims ir išskalbs su lenor. Taip ir išmaltų kumščiu jo burnos ertmę, bet kilnumas neleidžia. Jo pirštams ištraukus josios iš vyro plaukų ji kiek nustebo, kad jų odos temperatūra beveik tokia pati. Jam atsisukus ji stovėjo kaip įbesta laukdama ką jis darys toliau.

Jo apranga jam mažiausiai kėlė nerimo. nes kraujas paliko madingas raudonas žymes,-Tad ką manai dievaite, kodėl mes tokie mieli vienas kitam?-ramiai paklausė, žvelgdamas į jos akis. Jų temperatūra buvo beveik vienoda ir tą mintis ir pačiam trevui kėlė nustebima, bet to neparodė per savo tokią šypsena.Bet staiga kai nieko aplink nebuvo išskleidė sparnus ir pranyko danguje. Grižo tik po minutės geros, su naują švarią apranga ir rankos kuriose nebuvo kraujo nei kvapo. Geras dalykas yra visi muilai ir kiti vonioje esantys skysčiai.

Vieną akimriką jis buvo, o kitą jau ne. Maja pasimetusi jau ruošėsi spragtelti, dingti iš čia, bet demonas atsirado taip pat netikėtai, kaip ir dingo. Pasipiktinusi sebėjo naują vyro aprangą.
- Tu pasišalinai, kad persirengti? - pasitikslino. - Ar visai pakvaišai? - užsiplieskė kaip degtukas. - Dingai, neleidęs man pasakyti, kad bjauriuosi tavimi, - priėjusi stumtelėjo jį. Prikišusi veidą taip arti, kad galėjo užduosti jo odekoloną deivė tęsė savo litaniją. - Tu man esi šlykštus ir tikrai nesielgiu su tavimi mielai, - atsitraukusi ji pamojavo rankele ore. - Beje tavo manieros žemo lygio, tad iš kur ištraukei, kad mes vienas kitam malonūs?

Jis tik vypteli kažkiek linksmiau. Ši dievaitė tikrai nebuvo tokia bjauri kaip visos kitos, tad jis ir grižo,-Nagi negaliu rodytis čia kitiems su purvinais rūbais,-pasakė rimtai ir kai jinai priartėjo, Trevas tiesiog žvelgė į jos akis, tylėdamas. Negi tikrai dievaitė tiki, kad čia yra jo gerosios manieros, nes per daug gyliai širdyje, nes bjaurisi mintimi kad netoliese jinai yra,-Nagi tai išduoda tavo mielai tūksinti širdis. Net dabar vaidindama supykusi, jinai ramiai plaka. Tad žinok dievaitę, mielai elgiames,-jis atsirado prie pat josios ir vos pirštų galais perėjo per jo žandą ir kaklą.

Negali būti, kad jis grįžo tik dėl to, kad ji nėra tokia bjauri kaip kitos deivės. Iš tiesų visos dievybės gražios ir labai mielos, čia tiesiog demonų skoniai labai permainingi. Su kuria matosi, ta jiems ir patinka.
- Tarsi kiti atsimins, kad tu buvai purvinas, - vyptelėjo ji. - Tu juk trini prisiminimus apie save visiems ir pastoviai, - metė pastabą. Jam pastebėjus, kaip plaka jos širdis ji susiraukė, nevalingai atsitraukė ir nusisukusi nuo jo griebėsi už širdies, kuri prigauta ėmė stuksėti greičiau, nei dera. - Tai dėl to, kad aš nebijau tavęs, - pabandė teisintis. Iš tiesų taip ir buvo. Ji buvo rami, nes jautėsi gerai, kol žmogui negresia pavojus. Atsigręžusi ji suglumo, nes vyras buvo kiek per arti. Grublėti pirštai, greičiausiai nuo darbo, lietė jos skruostą švelniai. Jiems slenkant kaklu ji suspaudė lūpas ir užsimojusi vožtelėjo jam antausį. - Ką tu darai? - sušnypštė.

Nusijuokia tyliai ir tada šypteli,-Nagi nereikia čia vienodos nuomonės laikytis apie demonus. Žinok, esame daug geresni nei jūs. Juk valome pasauli nuo tų parazitų žmonių kurie pasauli tiesiog naikina be jokio gailesčio. Mes demonai tiesiog valome jį nuo jų, turėtumėt padėti mums,-pasakė viską ir tada kai gavo antausi, pasitrynė vos žanduką,-Nagi čia jau nereikia sakyti kad širdis plaka ne dėl manęs.

Maja kilstelėjo antakius ir sunėrė rankas ant krūtinės. Ją nejuokais ėmė pykdyti štai toks Trevoro požiūris į žmones.
- Jie ne tokie protingi kaip mes, na ir kas? Į juos reikai žiūrėti kaip į.. - ji pabandė rasti tinkamą žodį. - Ligonius, - pasiūlė. - Jais reikai rūpintis, o ne žudyti. Jeigu nebūtų žmonių, chaosas vis tiek liktų, - reikšmingai patylėjusi pridūrė. - Per jus. Demonai ir vampyrai negali gyventi ramiai, jiems amžinai reikia, akd jų kažkas bijotų, niekintų, - jo pataba apie širdį šį kartą neišmušė iš vėžių. - Tikrai ne dėl tavęs, - burbtelėjo.

-Kartais kad pasveikti, reikia tiesiog išpjautis pažeistą dalį ar kaip vėži, numarinti vaistais,-lėtai pasako, ale nepatenkintas dievaitės nuomonė. Jinai buvo jo atžvilgiu klaidinga, tad vėliau tik atsidūso,-O mūsų nereikia bijoti. Jeigu tik nelystu mums taip į akis, žmonių mažiau valgytume,-lėtai sukauksėjo dantukais ir tada nusijuokia,-jeigu ne dėl manęs, dėl ko kai paliečiau odą tavo, jinai suspurdėjo. Sakysi kad iš pykčio?

Nužvelgusi jį apsimestinu atidumu ji prunkštelėjo.
- Tu nepanašus į gydytoją, - atsisėdusi ant suoliuko užsikėlė koją ant kojos, pasukusi galvą nusibraukė plaukų sruogą ir paslėpė delnus po šlaunimis, kad nesušalti rankų. - Jeigu žmonių būtų mažiau, jūs greitu laiku turtume išgyventi badą, - priminė jam, kad jis priklausomas nuo žmonių kraujo. Jo kaukšėjiams dantimis privertė ją sudrebėti. Ne dėl to, kad išsigando ar šlykštu, tiesiog vėjas prasiskverbė pro paltą. - Žinoma, kad iš pykčio, ko gi dar?

Jis tik pasimaivė vos ir tada užsiropštė ant šalia esančio antkapio ir pusiau gulom stebėjo dievaitę,-Ot tada keliaučiau į marsą ir valgyčiau ateivius,-lėtai paaiškina, ir tik poto nusijuokia,-Taigi ar geriau juos nekaltus žmones palikti be prisiminimų ir prie jūsų namų durų? Juk tai lengva sutvarkyti.

Stebėdama vampyrą, mergina tik nusipurtė dar kartą, šį kartą iš pasibjaurėjimo.
- Neliesk žmonių, - pakartojo eilinį kartą. - Juk mano kantrybė baigsis ir aš tave prilupsiu, - pagrasino.

-Ogi čia jau prakalbo tokia miela dievaitė. Ale tikrai galėtum pati sumušti mane, kad pati nenukentėtum,-lėtai pasakė ir žvelgė į jos akis su velnionišką šypsena.

- O taip, faktas lieka faktu, - ėmė sūpuoti vieną koją. - Aš galiu tave priversti susižaloti, nepajudėjusi iš vietos, - mirktelėjo ir kaip patvirtindama savo žodžius sukėlė jam smegenyse traukulius. Lyg niekur nieko ji pasižiūrėjo į savo nagus, atsistojusi apėjo demoną ir tuomet nustojo jį kankinti. - Trevorai, tu esi niekas, tave tai siutina, štai kodėl amžinai keli problemų, sutelkdamas dėmesį į save.

Jis tiesiog išsišiepia kai jinai sukelia tą skausmą. Aišku būtu aprėkes ją, bet tikrai neketina suteikti jai malonumo. Tad sukaupes visą dėmesį į ją, iš netoliese esančių tvorelių išsinėrė keli metaliniai kuoleliai ir vos ismigo į jos pečius,-Nagi sakai dievaite. O pala kas tu tokia. Netgi tavo vyras dingo nuo tavęs, kad pabodai.

Ji nepastebėjo kada jis spėjo įsmeigti į ją kuoliukus. iš netikėtumo ji susvirduliavo ir atsišliejo į vyrą, bet po kelių sekundžių migla iš akių pasitraukė ir ji vėl matė viską, bet ir skausmas vis dar tvyrojo pečiuose. Nugara nutekėjo kraujas, o nuo Trevoro žodžių krauju apsipylė ir širdis, bet ji to neparodė. Leisti šitam demonui sudrąskti ją morališkai? Nė už ką. Suspaudusi kumštuką ji lėtai jį kilstelėjo ir nestipriai, tarsi draugiškai trinktelėjo vyrui į krūtinę.
- Jis išvyko su reikalais, - gynė Marką.

Jisai vos šypteli, nes dar jautė skausmą, bet įžeides ją pasijuto kur kas geriau, nes neigiamos emocijos tikrai puikus energijos šaltinis demonams,-Na jeigu taip sakai. Tik žinoti jums meluoti nepridera. Juk tai darome tik mes, blogiukai,-lėtai galiomis ištraukia tuos strypelius ir jau greitai jie vėl buvo tvorelėje, ale nieko nebūtu įvykę, išskyrus tuos kelis kraujo lašelius ant jų,-Nagi čia tik įbrėžimas, nereikia taip tiesiog kristi,-jis ramiai pagavo jos kumštukus ir pridėjo prie jos šonų.

Meluoti deivė nebuvo pratusi, iš jos elgesio galima būdavo iš karto spėti, kad sako netiesą, bet šį kartą ji sakė tiesą. Maja tikėjo tuo, kad Markas išvyko į užduotį, kažkas nutiko, dėl to negrįžta ir vis dar nepraneša kur jis ir kaip jis. Ji ramino save, tikėjo, kad viskas gerai, kad ateis laikas ir jos vyras grįš.
- Ką čia nusišneki? - burbtelėjo panosėj. Ji jautė, kaip oda ima trauktis ir žaizdos pečiuose mažėti, skausmas lėgti, pojūčiai nebuvo malonūs, todėl kiek susiraukusi mergina pašnairavo į demoną. - Tu šlykštus.

-dėkoju už malonius žodžius,-sarkastiškai pasakė ir vos linkteli. Ir tada ramiai sėdi ant to antkapio vėl kur buvo,-Taigi matau kaip puikiai klostosi mūsų pokalbis, kad galbūt į lovą greitu metu sugulsime kartu,-juokdamasis pasakė.

Maja sustingo po jo pareiškimo ir išpūtė akis. Netgi jeigu juokais, niekada nedrįstų šitaip pasakyti. Net pagalvoti! Susiraukusi ji nužvelgė Trevorą.
- Kai kiaulės pradės skraidyti, - atsikirto nusisukdama. Iš tiesų demonas atrodė patraukliai, bet būtent toji 'bloga pusė' ir perdėtas pasitikėjimas savimi ją erzino.

Jis nusijuokė,-Sugirdyti redbulio ir jau kiaulės skraidys mieloji dievaitę,-jis palaikė linksmą toną, nors iš tiesų ne itin nori prasidėti su dievaitę su kurią kariavo tiek laiko.

Jo užuominos atrodė nedoros, bet suvaldyti sukilusį karštį buvo sunku, todėl ji apsidžiaugė, kad stovi nugara į jį.
- Kvailys, - eilinį kart leptelėjo įžeidimą jo pusėn. - Ko tau iš manęs reikia?

Jisai tiktais vos pirštukais perėjo per jos nugarą ir visą kaklą,-Ot žinok, ko man reikia iš deivės tai yra paslaptis. Kai ateis laikas, būtinai sužinosi,-vos ramiau pasakė ir tada susinėrė rankas.

Pajutusi, kad jis braukia per nugarą įsitempė, o kai šalti vyriški pirštai perbraukė kaklą, atšoko ir ėmė tyliai burbėti po nosimi.
- Tikiuosi laikas niekada neateis ir tu pamirši apie savo norus, nes vis vien negausi, - išdidžiai kilstelėjo smakrą.

Jis tiesiog nusijuokė,-Nežinojau kad tave galima taip išmušti iš vėžių tokiais judesiais. Tad jau prie daug laiko būčiau pasinaudojas mūšiuose su tavim ar kitomis dievaitėmis.